Žmonės ilgai mėgo iš dodo paukščio juoktis. Jis tapo tarsi kvailumo simboliu. Tačiau naujesni tyrimai leidžia į jį pažvelgti kitaip.
Kodėl dodo pelnė tokį prastą vardą
Dodo paukštis gyveno Mauricijaus saloje ir neskraidė. Kai į salą atvyko olandų jūreiviai, šie paukščiai elgėsi neįprastai ramiai. Dėl to jie tapo lengvu grobiu.
Vėliau padėtis dar labiau pablogėjo. Į salą buvo atgabenta kitų gyvūnų, kurie ardė natūralią pusiausvyrą. Dodo populiacija sparčiai traukėsi, ir XVII amžiaus pabaigoje paukštis išnyko.
Ką rodo kaukolių tyrimas
Vis dėlto klausimas išlieka paprastas: ar dodo tikrai buvo toks kvailas? Tyrėjai nusprendė tai patikrinti, palyginę jo kaukolę su artimų giminaičių kaukolėmis.
Buvo naudotas labai detalus kompiuterinės tomografijos tyrimas. Tiriant buvo nagrinėjama gerai išlikusi dodo kaukolė, taip pat jau išnykusio artimo jo giminaičio kaukolė. Palyginimui naudotos ir septynių skirtingų balandžių rūšių kaukolės.
Balandžiai pasirinkti ne atsitiktinai. Jie yra artimi dodo giminaičiai ir pasižymi gebėjimu išmokti sudėtingų veiksmų. Kai kurie jų net laikomi gana imlūs mokymuisi.
Ne genijus, bet ir ne kvailys
Rezultatai parodė, kad dodo nebuvo nei labai protingas, nei akivaizdžiai bukas. Pagal kūno dydį jo smegenys tikriausiai buvo visai įprastos.
Įdomu ir tai, kad dodo bei jo artimo išnykusio giminaičio smegenų srityse buvo gana ryškios uoslės lemputės. Dauguma paukščių labiau pasikliauja rega, o ne kvapu. Tačiau šie neskraidantys sausumos paukščiai, panašu, aplinką suvokė ir per uoslę.
Tokia savybė saloje galėjo būti naudinga. Ji padėjo orientuotis ir ieškoti maisto. Deja, ramų gyvenimą nutraukė žmonės ir kartu atgabenti gyvūnai.
Kaip reikėtų vertinti dodo šiandien
Tad kitą kartą, kai kas nors bus pavadintas dodo, verta prisiminti daugiau niuansų. Gal tas žmogus nėra kvailas. Gal jis tiesiog neteisingai įvertinamas.
O pats dodo paukštis greičiausiai nebuvo nei pajuokos vertas, nei visiškas neišmanėlis. Jis buvo tokio protingumo, kokio reikėjo jo dydžiui ir gyvenimo būdui. Didžiausia jo nelaimė buvo ne smegenys, o žmonių veikla.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
