Cheminė kova su tarakonais silpsta dėl atsparumo insekticidams

Cheminė kova su tarakonais silpsta dėl atsparumo insekticidams

Cheminė kova su tarakonais darosi vis mažiau veiksminga: vokiškieji tarakonai gali įgyti atsparumą kelioms insekticidų grupėms vienu metu. Tai apsunkina įprastą kenkėjų kontrolę, kai priemonės keičiamos arba derinamos tarpusavyje.

Cheminė kova su tarakonais praranda veiksmingumą

Purdue universiteto entomologijos profesoriaus Michaelo Scharfo ir jo komandos tyrimas, paskelbtas 2019 m. birželį žurnale „Scientific Reports“, parodė, kad vokiškieji tarakonai (Blattella germanica) gali išsiugdyti kryžminį atsparumą skirtingų klasių insekticidams. Tai reiškia, kad tarakonai gali būti atsparūs keliems skirtingai veikiantiems cheminiams preparatams.

Skirtingų klasių insekticidai naikina vabzdžius nevienodais būdais, todėl kenkėjų kontrolės specialistai dažnai keičia naudojamas priemones arba maišo kelis preparatus. Tačiau toks metodas ne visuomet duoda laukiamą rezultatą.

Tyrėjai eksperimentus atliko užkrėstuose daugiabučiuose Indianos ir Ilinojaus valstijose. Pirmiausia jie surinko tarakonų ir nustatė, kuriems insekticidams šių vabzdžių populiacijos buvo mažiausiai atsparios. Mažas atsparumas turėjo reikšti didesnį pažeidžiamumą pasirinktam gydymui per šešių mėnesių bandymą.

Vis dėlto net parinkus insekticidą, kuriam tarakonai buvo santykinai jautrūs, populiacijas ne visada pavyko suvaldyti. Vien galimybė iš anksto įvertinti atsparumą padidina sėkmės tikimybę, tačiau problemos neišsprendžia.

Insekticidų kaitaliojimas ir maišymas ne visada padeda

Vienoje bandymo dalyje mokslininkai kas tam tikrą laiką kaitaliojo tris skirtingus insekticidus. Per šešis mėnesius tarakonų populiacija išliko stabili – ji nei padidėjo, nei sumažėjo.

Kitoje situacijoje buvo maišomi du insekticidai. Tokiu atveju tarakonų populiacija augo. Tai rodo, kad vien kelių cheminių priemonių derinimas savaime nėra patikimas sprendimas, ypač kai vabzdžiai jau turi atsparumo mechanizmų.

Geriausias rezultatas pasiektas vieną insekticidą naudojant visus šešis mėnesius, jei tarakonai iš pradžių buvo mažai atsparūs būtent jam. Tokiose populiacijose vabzdžių skaičius beveik išnyko. Tačiau pakako, kad maždaug 10 proc. tarakonų būtų atsparūs tam preparatui, ir viena karta galėjo padidinti populiaciją keturis–šešis kartus.

Dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad per bandymą tarakonai įgijo atsparumą ir kitų rūšių insekticidams, nors naujos kartos su kai kuriais iš jų anksčiau nebuvo susidūrusios.

Kaip veiksmingiau kontroliuoti tarakonus

Vien insekticidais paremta tarakonų kontrolė gali būti ne tik neveiksminga, bet ir brangi. Jei cheminiai preparatai nebesugeba sumažinti ar panaikinti populiacijos, išlaidos jiems neduoda realios naudos.

Veiksmingesnė strategija turėtų apimti ne vien chemines priemones. Priklausomai nuo situacijos, gali būti taikomi šie metodai:

  • tarakonų gaudyklės;
  • vabzdžių siurbimas dulkių siurbliu;
  • atsparumo insekticidams nustatymas prieš pasirenkant cheminę priemonę;
  • kelių kontrolės būdų derinimas, o ne pasikliovimas vien purškiamais preparatais.

Tokios priemonės gali kainuoti daugiau nei vienas insekticidų panaudojimas, tačiau jos gali būti prasmingesnės, kai cheminė kontrolė nebepakankama.

Tarakonų atsparumas radiacijai

Vokiškieji tarakonai taip pat garsėja dideliu atsparumu radiacijai. Televizijos eksperimento metu viena tarakonų grupė mėnesį buvo veikiama 100 Gy radiacijos doze, prilyginta radiacijos lygiui, siejamam su ant Hirosimos numesta atomine bomba. Po tokio poveikio išgyveno apie 10 proc. vabzdžių.

Nors toks atsparumas nereiškia, kad tarakonai be pasekmių ištvertų kiekvieną branduolinį sprogimą, jis papildo vaizdą, kodėl šiuos kenkėjus taip sunku kontroliuoti vien įprastomis priemonėmis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *