Laumžirgiai – vieni seniausių ir įspūdingiausių vabzdžių plėšrūnų. Jų lervos didžiąją gyvenimo dalį praleidžia vandenyje, o suaugę vabzdžiai tampa greitais, itin taikliais oro medžiotojais. Agresyvus būdas, puikus regėjimas ir neįprastas poravimasis šiems vabzdžiams padeda sėkmingai išlikti jau milijonus metų.
Laumžirgiai – greiti ir tikslūs plėšrūnai
Suaugę laumžirgiai yra galingi medžiotojai, galintys įveikti net panašaus dydžio grobį. Jie skraido iki maždaug 48 km/val. greičiu, o jų akys yra ypač jautrios: potencialų grobį, plėšrūną, poravimosi partnerį ar varžovą gali pastebėti iš maždaug 30 metrų atstumo.
Šie vabzdžiai ne vien vejasi auką. Pastebėję skraidantį vabzdį, jie įvertina, kas tai per grobis, kuria kryptimi jis juda ir kokiu greičiu skrenda. Tuomet laumžirgis pasirenka perėmimo trajektoriją ir skrenda ne tiesiai paskui auką, bet į vietą, kur ji turėtų atsidurti. Tokiam skrydžiui reikia labai tikslaus judesio ir atstumo apskaičiavimo.
Laumžirgiai pasižymi ir nepaprasta spalvų įvairove. Jie gali būti rusvi, oranžiniai, raudoni, mėlyni ar žali, dažnai ryškių, žvilgančių atspalvių.
Senovinė laumžirgių giminė
Tikrieji laumžirgiai priklauso Anisoptera pobūriui, tačiau jie turi daug bendro su artimais giminaičiais – lygiasparniais laumžirgiais, priskiriamais Zygoptera pobūriui. Abu šie pobūriai sudaro laumžirgių būrį Odonata. Jo pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „dantis“.
Tikrieji laumžirgiai paprastai turi dideles, arti viena kitos esančias akis, o tupėdami sparnus laiko išskleistus į šonus, panašiai kaip lėktuvas. Lygiasparnių laumžirgių akys mažesnės ir labiau atskirtos, o ramybės būsenoje jie sparnus dažniausiai suglaudžia ir kelia virš kūno.
Į laumžirgius panašūs vabzdžiai Žemėje gyvena maždaug 325 milijonus metų. Karbono periodo miškuose skraidė griffinflies vadinami senoviniai jų giminaičiai, laikomi didžiausiais kada nors gyvenusiais vabzdžiais. Jų sparnų mojis siekė apie 76 centimetrus.
Senovinių ir dabartinių laumžirgių sparnų gyslotumas bei kūno sandara yra stulbinamai panašūs. Toks mažas pakitimas per ilgą evoliucijos laiką rodo, kad jų kūno forma ir gyvenimo ciklas yra itin veiksmingi.
Didžiąją gyvenimo dalį praleidžia kaip lervos
Pasaulyje žinoma daugiau kaip 5 000 laumžirgių rūšių. Jos aptinkamos visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Daugumos rūšių gyvenime ilgiausias etapas yra lervos stadija, kuri beveik visada vyksta vandenyje.
Kai kurių rūšių laumžirgių lervos šioje stadijoje praleidžia iki 90 proc. viso gyvenimo. Priklausomai nuo rūšies, lervos vandenyje gali vystytis net iki penkerių metų. Tačiau jos nėra pasyvios ar nekenksmingos: tai veiksmingi vandens plėšrūnai.
- Vienos lervos slepiasi dugno nuosėdose ar tarp augalų šaknų ir laukia praplaukiančio grobio.
- Kitos aktyviai juda po vandens telkinį ir persekioja auką.
- Kai kurios kvėpuoja naudodamos mažą vamzdelį.
- Kelios rūšys gali išlipti iš vandens ir sausumoje pulti sutiktus smulkius gyvūnus.
Vandenyje laumžirgių lervos medžioja taip pat ryžtingai kaip suaugėliai ore. Iš lervos išsiritęs suaugęs vabzdys palieka vandenį, išskleidžia sparnus ir pradeda naują – skraidančio plėšrūno – gyvenimo etapą.
Neįprastas ir akrobatiškas poravimasis
Patelėms dažniausiai nereikia ilgai ieškoti patino. Jos skrenda prie vandens telkinių, kuriuose patinai saugo geriausias teritorijas. Teritorijos kokybę gali lemti tinkami augalai kiaušiniams dėti, tam tikra vandens temperatūra ar pH, taip pat tai, ar rūšis veisiasi tekančiame vandenyje, ar tik tvenkiniuose.
Radęs patelę, patinas pilvelio gale esančiais priedais įsikimba jai už galvos. Pora skraido susijungusi vadinamąja tandemo poza. Šiame etape apvaisinimas dar nevyksta.
Vėliau patinas spermatoforus – lytinių ląstelių paketus – perkelia iš devintojo pilvelio segmento į antrąjį. Tuomet patelė palenkia pilvelį po kūnu ir jo galu susijungia su patino antruoju segmentu. Taip susidaro būdinga rato, arba širdies, poza.
Patino elgesys tuo nesibaigia. Prieš apvaisindamas patelę jis gali bandyti pašalinti ankstesnių patinų spermatoforus, kad kiaušinėlius apvaisintų būtent jo lytinės ląstelės. Toks elgesys tarp vabzdžių yra labai neįprastas, nors jis pastebėtas ir kai kurioms vorų rūšims.
Vieno apvaisinimo patelei pakanka, kad per visą veisimosi laikotarpį būtų apvaisinti visi jos kiaušinėliai. Šis laikotarpis paprastai trunka tik vieną ar du mėnesius. Vis dėlto po poravimosi patelė gali ieškoti kito patino. Dėl to pirmasis patinas neretai lieka susijungęs su patele arba sklando virš jos, kol ji deda kiaušinėlius, ir taip atbaido varžovus. Toks elgesys vadinamas partnerės saugojimu.
Laumžirgiai Japonijos karių simbolikoje
Senovės Japonijoje kariai laumžirgių motyvais puošdavo šalmus. Buvo tikima, kad šie vabzdžiai yra nenugalimi – turbūt neatsitiktinai, nes jų gyvenimo būdas nuo lervos stadijos iki skrydžio ore grindžiamas greičiu, tikslumu ir atkaklumu.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
