Vyninis sfinksas (Deilephila elpenor), dar vadinamas drambliniu sfinksu, yra vienas ryškiausių Europoje sutinkamų drugių. Tačiau jo vikšras ir suaugėlis atrodo taip skirtingai, kad šią rūšį drąsiai galima vadinti drugių pasaulio „bjauriuoju ančiuku“.
Vyninis sfinksas: nuo neįprasto vikšro iki ryškaus drugio
Suaugęs vyninis sfinksas primena futuristinį reaktyvinį lėktuvą: jo sparnus ir kūną dengia švelniai atrodantys auksiniai bei purpuriniai žvyneliai. Ryškios spalvos išskiria šį drugį net iš kitų sfinksų šeimos atstovų.
Vis dėlto rūšies pavadinimas siejamas su vikšru. Dažniausiai jis būna tamsus, nors kartais ir ryškiai žalias. Vikšro kūno forma ir dėmės primena dramblio straublį ar galvą, tačiau iš pirmo žvilgsnio jis daugeliui gali pasirodyti tiesiog keistai atrodantis ir ne itin patrauklus.
Kur gyvena šie naktiniai drugiai?
Vyninis sfinksas paplitęs Europoje ir yra vienas dažniausių sfinksų Didžiosios Britanijos salose. Jis plačiai aptinkamas didžiojoje Anglijos, Velso ir Šiaurės Airijos dalyje, taip pat kai kuriose Škotijos vietovėse. Rūšies arealas tęsiasi nuo Šiaurės Afrikos per didžiąją Azijos dalį iki Japonijos.
Kaip ir dauguma drugių, vyniniai sfinksai aktyvūs naktį. Tamsiuoju paros metu jie ieško žiedų nektaro. Jiems padeda itin jautri uoslė ir gebėjimas skirti spalvas, todėl žiedus gali rasti net prietemoje.
Sfinksų skrydis ir ilgas straubliukas
Vyninis sfinksas priklauso sfinksų, dar vadinamų sakalinių drugių, grupei. Šiai grupei priskiriami ir kaukolėtieji sfinksai, išgarsėję 1991 m. trileryje „Avinėlių tylėjimas“.
Sfinksai pasižymi greitu, manevringu skrydžiu ir sparnų keliamu garsiu ūžesiu. Skrendantį sfinksą kartais galima palaikyti kolibriu. Šie drugiai turi ilgiausius tarp drugių straubliukus, kuriais siurbia nektarą iš žiedų. Kai kurių sfinksų rūšių straubliukai užauga iki 36 cm ilgio.
Ar vyninis sfinksas pavojingas?
Nors ryškios drugelių ir drugių spalvos kartais įspėja apie nuodingumą, vyninis sfinksas yra visiškai nekenksmingas. Jis negelia, o jo vikšrai nekelia grėsmės šunims ar paukščiams. Tikėtina, kad išraiškingos suaugėlių spalvos pirmiausia padeda jiems surasti porą nakties tamsoje.
2020 m. gegužę žurnale „Biology Letters“ paskelbtas tyrimas parodė, kad kai kuriais aspektais kandys augalų apdulkinimui gali būti tokios pat svarbios kaip bitės.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
