Skėrių antplūdis nuo seniausių laikų kelia grėsmę žemdirbystei ir maisto atsargoms. Dykuminiai skėriai, susibūrę į milžiniškus būrius, per trumpą laiką gali sunaikinti pasėlius bei gyvulių pašarą, o jų poveikį ypač skaudžiai pajunta nuo žemės ūkio priklausomos bendruomenės.
Kas yra dykuminiai skėriai?
Dykuminis skėris (Schistocerca gregaria) yra žiogų rūšis, paplitusi plačiame regione nuo Vakarų Afrikos – Senegalo, Mauritanijos ir Maroko – iki Afrikos Kyšulio, Artimųjų Rytų ir Vakarų Indijos. Senovės Egipto, Kinijos ir Artimųjų Rytų raštuose jau aprašytos šių vabzdžių invazijos, dažnai prasidėdavusios po lietaus, pučiant rytų vėjui. Tokie būriai per kelias valandas galėdavo nusiaubti metų derlių ir sukelti badą.
Paprastai dykuminiai skėriai gali gyventi pavieniui. Tačiau tam tikromis sąlygomis jie tampa bendruomeniški: buriasi į dideles grupes ir juda bei maitinasi darniai, tarsi žuvų būrys ar šunų gauja. Tiesioginis kontaktas su kitais skėriais sužadina instinktą kartu ieškoti augalijos.
Pasikeičia ir pačių vabzdžių išvaizda bei elgesys. Būriuose gyvenantys dykuminiai skėriai iš rusvos spalvos tampa geltoni ir juodi, užaugina daugiau raumenų masės. Jie taip pat pradeda maitintis nuodingais augalais, kurių pavieniai skėriai paprastai vengtų.
Skėrių antplūdžio mastas ir žala pasėliams
Viename kvadratiniame kilometre skėrių būrio gali būti iki 150 mln. vabzdžių. Toks būrys per vieną dieną suėda tiek augalijos, kiek jos suvartoja apie 35 tūkst. žmonių. Kadangi skėriai minta augalais, jie kelia tiesioginę grėsmę tiek javų ir kitų kultūrų augintojams, tiek gyvulius ganantiems ūkininkams.
Šie vabzdžiai dauginasi labai sparčiai. Atsižvelgiant į orus, per metus gali išsivystyti nuo dviejų iki penkių kartų. Neįprastai gausūs krituliai arba stiprūs meteorologiniai reiškiniai, pavyzdžiui, ciklonai, gali iki šešių mėnesių palaikyti skėriams palankias veisimosi sąlygas.
Vienos kartos vystymasis trunka maždaug tris mėnesius, o per kiekvieną kartą skėrių skaičius gali padidėti apie 20 kartų. Dvi palankios veisimosi kartos gali lemti maždaug 400 kartų išaugusią populiaciją.
Kodėl šiuolaikiniai skėrių antplūdžiai stiprėja?
Nors skėrių marai dažnai siejami su senove, jie tebėra rimta problema ir XXI amžiuje. 2020 m. fiksuotas didžiausias per 25 metus dykuminių skėrių protrūkis paskatino mokslininkus atidžiau vertinti jo priežastis.
Pastarojo dešimtmečio duomenys rodo, kad Indijos vandenyne galėjo dažnėti ciklonai, ypač pastaraisiais metais. 2019 m. šiame regione užregistruoti aštuoni ciklonai, nors įprastai per metus jų nebūna arba pasitaiko tik vienas. Ciklonai sudaro tinkamas sąlygas skėriams daugintis ir praeityje jau buvo siejami su jų antplūdžiais – ankstesnis didelis protrūkis fiksuotas 1967 m.
Jeigu tokia tendencija tęstųsi, Afrikos Kyšulyje galėtų dažniau kilti skėrių populiacijos šuoliai. Tai siejama ir su galimu klimato kaitos poveikiu ekstremalių orų dažniui.
Poveikis ūkininkams, gyvuliams ir šeimų maistui
Dykuminių skėrių antplūdžiai ypač paveikia ūkininkus ir gyvulių augintojus. Etiopijoje ir Kenijoje iš žemės ūkio pragyvena apie 75–80 proc. gyventojų, todėl pasėlių bei ganyklų praradimas gali turėti plataus masto socialinių pasekmių.
Kai kuriose šeimose vaikai išimami iš mokyklos, kad padėtų saugoti šeimos ūkius nuo skėrių. Mauritanijoje 2003–2005 m. skėrių antplūdžiai lėmė, kad asmeninių skolų turėjo 60 proc. namų ūkių vadovų.
Skėriai minta daugeliu tų pačių kultūrų, kurias augina žmonės, todėl gali sunaikinti grūdinių augalų derlių. Jie taip pat suėda gyvuliams skirtą pašarą. Sumažėjus ganyklų ir pašaro kiekiui, krinta ganomų gyvulių pieno produkcija, o tai gali pabloginti šeimų mitybą, ypač vaikų.
Kaip galima kontroliuoti dykuminių skėrių plitimą?
Skėrių kontrolei siūlyta įvairių priemonių. Viena jų – į labiausiai nukentėjusias vietoves atvežti ančių, nes šie vandens paukščiai minta skėriais ir per dieną gali jų sulesti daugiau kaip 200.
Anksčiau ūkininkai skėrius bandydavo išvaikyti degindami padangas, taip pat naudodavo pesticidus, purškiamus nuo žemės arba iš oro. Vis dėlto veiksmingiausia strategija yra ne vien kovoti su jau susidariusiais būriais, bet ir nuolat stebėti situaciją bei užkirsti kelią populiacijos augimui ankstyvoje stadijoje.
- Žemės ūkio ministerijose reikalingi stiprūs nacionaliniai skėrių kontrolės padaliniai.
- Jie turėtų turėti savarankišką biudžetą, įrangą, išteklius ir gerai parengtus darbuotojus.
- Nuolatinė stebėsena leidžia anksčiau nustatyti palankias veisimosi sąlygas ir imtis prevencinių veiksmų.
- Jeigu kontrolės padalinių lėšos, darbuotojai ar įranga nukreipiami kitų kenkėjų problemoms spręsti, prasidėjus invazijai gali nepakakti priemonių greitai reaguoti.
Skėriai istorijoje ir kultūroje
Skėriai minimi ir Biblijos Išėjimo knygoje kaip viena iš dešimties Egiptą ištikusių nelaimių. Kitos nelaimės buvo kruša, ugnis, varlės, utėlės, gyvulių ligos, tamsa, votys, pirmagimių mirtis ir visas vanduo, virtęs krauju.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
