Bitės žmones žavi nuo seniausių laikų, todėl jų įvaizdis aptinkamas mituose, religiniuose simboliuose ir liaudies papročiuose. Norint suprasti, kaip veikia bitės, svarbu atskirti kolonijomis gyvenančias socialines rūšis nuo pavieniui gyvenančių bičių.
Bitės mituose ir religiniuose pasakojimuose
Kalahario dykumos sanų sukūrimo pasakojime bitė perneša maldininką per plačią upę. Nusilpusi ji palieka maldininką ant plūduriuojančio žiedo, į jo kūną pasodina sėklą ir miršta. Iš tos sėklos esą išauga pirmasis žmogus.
Bitės svarbios ne vien sanų tradicijoje. Egiptiečių mitologijoje jos atsirado saulės dievo Ra ašaroms nukritus ant dykumos smėlio. Hinduistų meilės dievas Kamadeva nešioja lanką, kurio styga pagaminta iš bičių. Bičių ir avilių motyvai įvairiose kultūrose naudojami religiniuose atvaizduose bei valdovų insignijose, o medus ir žiedadulkės daugelyje pasaulio vietų pasitelkiami liaudies medicinoje ir religinėse apeigose.
Kaip veikia bitės: nuo mitų iki mokslo
Bitėms priskiriamos ypatingos savybės ilgai buvo laikomos ne vien mitologine idėja. Iki XVII amžiaus daugelis žmonių, tarp jų ir bitininkai, manė, kad bitės atsiranda savaime, be lytinio dauginimosi.
1660-aisiais gamtininkas Janas Swammerdamas mikroskopu ištyrė bičių motinėlę ir aptiko jos moteriškus lytinius organus. Maždaug tuo pat metu Francesco Redi įrodė, kad mėsoje lervos atsiranda tik tada, kai ant jos nutupia musės. Šie stebėjimai padėjo suprasti, kad bitės, kaip ir kiti vabzdžiai, dauginasi dėdamos kiaušinėlius, o ne atsiranda savaime.
Socialinės ir pavienės bitės
Nors bitės nesidaugina savaimine generacija, joms būdinga daug bruožų, kurie nuo seno kėlė žmonių pagarbą ir nuostabą. Tai ypač tinka socialinėms bitėms – rūšims, gyvenančioms kolonijomis.
Socialinių bičių bendruomenės yra organizuotos, darbščios ir pasižymi sudėtingu elgesiu. Vasarą jos intensyviai renka bei kaupia maistą, kad jo užtektų žiemai. Tokios bitės palaiko švarą, kruopščiai prižiūri lizdą ir visą kolonijos gyvenimą telkia apie vieną svarbiausią narę – motinėlę.
Tačiau dauguma bičių rūšių nėra socialinės. Jos negyvena aviliuose ar didelėse kolonijose ir nesidarbuoja kartu, kad išlaikytų motinėlę. Pavienės bitės savo gyvenimo ciklą organizuoja savarankiškai.
Medus ir bičių kolonijų nykimas
Socialinių bičių gyvenimas glaudžiai susijęs su maisto atsargų kaupimu, iš kurių gaminamas medus. Šių vabzdžių kolonijų veikla svarbi ne tik dėl medaus, bet ir dėl sudėtingos jų tarpusavio organizacijos.
Bičių tyrimuose taip pat nagrinėjamas bičių šeimų nykimo sutrikimas, vadinamas kolonijų žlugimo sutrikimu. Šis reiškinys siejamas su galimomis priežastimis ir pasekmėmis bičių kolonijoms.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
