Lietuvos mokyklų koridoriai šią savaitę buvo gana tušti. Įvairiose švietimo įstaigose vyksta masinis mokytojų streikas. Pavyzdžiui, „Atžalyno” gimnazijoje streikuoja daugiau nei pusė visų mokytojų.
„Ryto” progimnazijoje virš 60 pedagogų prisijungė prie protesto. Mokytojai siekia geriau atlyginimą už darbą. Jie taip pat nori mažesnio mokinių skaičiaus klasėse.
Daugelis mokytojų nori, kad klasėse būtų iki 22 mokiniai pradinėse ir iki 25 vyresnėse. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos atstovai taip pat manė, kad mažesnis mokinių skaičius padės gerinti mokymo kokybę.
Dabartinė situacija Lietuvos mokyklose
Lietuvoje mokyklose vyksta mokytojų streikas. Kai kuriose mokyklose pamokos organizuojamos neįprastais būdais. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje pamokas veda šauliai.
Klaipėdos Vydūno gimnazijoje streikuoja daug mokytojų. Tai sudaro didelę problemą.
Nuotolinio mokymo organizavimas
Vyresnių klasių mokiniai mokyklose turi tik po keturias pamokas per dieną. Kai kurie mokiniai vadovauja pamokoms, nes mokytojų trūksta.
Pamokų vedimo alternatyvos
Dėl mokytojų streiko mokyklose ieškoma sprendimų. Nuotolinis mokymas ir kitos alternatyvos tampa būtinybė.
Maitinimo organizavimas streiko metu
Nemokamą maitinimą gaunantys mokiniai šiuo metu gauna maisto paketus. Ši dalis ugdymo proceso taip pat turi būti sprendžiama.
Mokytojų streiko priežastys ir reikalavimai
Lietuvos mokytojai nepasitenkina švietimo sistema. Jie kelia reikalavimus, kad darbas būtų geriau organizuotas. Jų nuomone, tai padėtų pagerinti ugdymo kokybę.
Pedagogų reikalavimai yra daugybė. Jie nori didesnio atlyginimo ir geresnių darbo sąlygų. Taip pat nori, kad švietimo sistema būtų pakeista.
Mokytojai nori atkurti mokinio krepšelį iki 2008 metų lygio. Jie mano, kad tuo metu galėjo būti geriau ugdymas. Dabar, po krizės, nori sugrąžinti finansavimo lygį.
- Mokytojai nori didinti atlyginimus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Nori panaikintų „žirkles” ir turėti lėšų kompensacijoms.
- Reikalauja mažesnio mokinių skaičiaus klasėse. Nori daugiau nekontaktinių darbo valandų.
Pedagogai nori geresnių darbo sąlygų ir kokybiškesnio ugdymo. Jų tikslas – geriausias galimybes vaikams ir jaunimui.
Profsąjungų ir ministerijos derybų eiga
Lietuvos švietimo sistemoje vyksta derybos tarp profsąjungų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Šios derybos yra įtemptos. Rasti bendrą sprendimą sunku.
Profsąjungų lyderiai jau susitiko su Prezidentu Gitanu Nausėda. Aptardami streiko problemas bei reikalavimus.
Ministerijos siūlymai
Ministerija siūlo mokytojams didinti atlyginimą. Siūloma didinti atlyginimą 10% nuo sausio mėnesio. Ir iki trečdalio daugiau už vidutinį šalies darbo užmokestį nuo rugsėjo mėnesio.
Tačiau profsąjunga reikalauja didesnio algų kėlimo. Ministras Gintautas Jakštas teigia, kad profsąjungos reikalavimai kainuotų apie 1 mlrd. eurų iš valstybės biudžeto.
Profsąjungų pozicija
Profsąjungos atstovauja apie 3 tūkst. pedagogų. Jie reikalauja atlyginimų didinimo. 20% nuo rugsėjo ir 30% nuo sausio mėnesio.
Jie taip pat siekia sumažinti pamokų skaičių. Nuotoli nuo 24 iki 20 per savaitę. Derybos tarp derybos su valdžia ir profsąjungų lieka aklavietėje. Profsąjungų reikalavimai kol kas nepatenkinami.
Reikšmingi pokyčiai švietimo sistemoje priklauso nuo daugelių veikėjų. Politinės partijos, valstybės institucijos ir visuomenė turės didelę įtaką. Profesinė sąjunga kviečia visą Lietuvą prisidėti prie sprendimų paieškos. Siekiant išvesti švietimą iš krizinės situacijos.
Švietimo finansavimo problemos
Lietuvos švietimo sistema susiduria su finansavimo iššūkiais. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kitų metų biudžete bus didesnis švietimo finansavimas. Tai padarys galimą patenkinti mokytojų reikalavimus.
Švietimo ministerija manąja, kad reikia papildomų 1-2 milijardų eurų. Tačiau mokyklų atstovai tvirtina, kad lėšų yra, bet neišnaudojamos efektyviai.
Kitų metų švietimo biudžetas padidės beveik 496 milijonais eurų. Tai yra 14% daugiau nei praėjusiais metais. Didžioji dalis šių lėšų, daugiau nei 352,6 milijonai eurų, skirta mokytojų atlyginimams ir darbo sąlygoms gerinti.
Planuojama, kad mokytojų atlyginimai padidės 73% iki 2024 m. Mokytojų algos nuo 2024 m. sausio 1 d. bus didesnės 10%. Rugsėjo 1 d. dar bus dar 10% padidėjimas.
Kyla klausimų dėl švietimo finansavimo paskirstymo ir efektyvumo. Tai reikia spręsti, siekiant užtikrinti kokybišką švietimą Lietuvoje.
Mokinių skaičiaus mažinimo klasėse klausimas
Lietuvoje mokinių skaičiaus mažinimas klasėse yra svarus klausimas. Kai kuriose mokyklose vienoje klasėje yra iki 31 mokinio. Tai sukelia problemų kokybiškajam ugdymui ir mokytojų darbui.
Dabartinė situacija mokyklose
Mokytojų sąjunga nori sumažinti mokinių skaičių. Jie pasiūlę mažinti iki 24 mokinių vyresnėse klasėse ir iki 18 pradinėse. Jų nuomone, tai padėtų gerinti ugdymo kokybę ir mokytojų darbo sąlygas.
Siūlomi sprendimai
Švietimo ministerija nori padidinti mokytojų atlyginimą iki 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki 2024 m. Jie taip pat planuoja paskirti fondus mokinių skaičiaus klasėse ir ugdymo kokybę gerinant.
Visi reikalavimai įgyvendinti reikėtų daugiau švietimo finansavimo. Tai kelia abejonių, ar visi planai bus įgyvendinti laiku.
Pedagogų darbo krūvio problematika
Švietimo sistemoje mokytojai susiduria su dideliu darbo krūviu. Jie skundžiasi, kad už papildomus darbus, kaip kontrolinių darbų taisymas, neatspindi atlyginimo. Norių padidinti nekontaktinių darbo valandų skaičių iki 6 per savaitę.
Taip padėtų geriau pasirengti pamokoms ir įvertinti mokinių darbą.
Mokytojai paskelbė streiką, reikalaujant padidinti mokytojų darbo krūvį iki 20 proc. Norių didinti nekontaktinių valandų skaičių. Taip pat reikalauja naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus ir mažinti mokinių skaičių klasėse.
Planuojama spręsti koeficientų klausimą Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje.
- Mokytojai streikavo dėl nuo rugsėjo įsigaliojusios etatinio darbo apmokėjimo tvarkos Lietuvos ugdymo įstaigose, pradėdami streiką lapkričio 12 dieną.
- Planuojamas etatinio darbo apmokėjimo modelio koregavimas, kuris numato skirstyti etatą į dviejų darbo valandų kategorijas: pamokas ir su jomis susijusias veiklas, bei veiklą mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti.
- Bendrojo ugdymo pamokos sudarys ne daugiau kaip 888 val. (60 proc.) iš 1512 etato valandų, o pradedantiesiems – 756 val. (50 proc.).
- Valandos pasiruošti pamokoms ir mokinių darbų vertinimui sudarys 40–60 proc. nuo kontaktinių valandų.
Nepaisant pokyčių, pedagogų reikalavimai dėl mokytojų darbo krūvio ir nekontaktinių valandų išlieka aktualūs. Jie toliau sprendžiami derybų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija metu.
Prezidento Gitano Nausėdos pozicija
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrą Gintautą Jakštą. Jis teigia, kad ministras į streiką atėjo nepasiruošęs. Prezidentas palaiko mokytojus ir nori didinti finansavimą švietimui.
Prezidentas Gitanas Nausėda išsakė savo poziciją seimo posėdyje. Ministerijos atstovai pristatė siūlymus spręsti streiką. Nausėda pabrėžė, kad reikia reformuoti švietimą ir visi turi dirbti kartu.
Prezidentas teigia, kad švietimo reforma yra svarbi. Prezidento nuomonė – nepriimtina, kad finansavimo trūkumas kenčia vaikus. Tai pavlečia visos Lietuvos ateitimi.
Gitanas Nausėda pabrėžė, kad būtina rasti sprendimus nedelsiant. Tai bus pagrindas stabiliam ugdymui visoje šalyje. Prezidentas palaiko mokytojų reikalavimus, bet ragina dirbti kartu.
Streiko poveikis ugdymo procesui
Švietimo darbuotojų streikas sukėlė daug problemų ugdymo procesui. Kai kuriose mokyklose pamokos vyksta internetu. Jas veda šauliai ir vyresnių klasių moksleiviai.
Mokiniai turi mažiau pamokų per dieną. Tai kelia nerimą dėl praleistų užsiėmimų ir svarbios ugdymo medžiagos.
Pamokų organizavimas
Mokyklos ieško būdų, kaip užtikrinti ugdymo tęstinumą. Pavyzdžiui, organizuojamas internetu. Pamokas veda ne tik mokytojai, bet ir šauliai ar vyresnių klasių moksleiviai.
Tačiau šis ne visada gali pilnai kompensuoti trūkstamas pamokas.
Mokinių reakcijos
- Mokiniai nerimą dėl praleistų pamokų ir klausia, kada jas prasidės.
- Kai kurie moksleiviai nerimauja, kad dėl streiko praleis svarbią ugdymo medžiagą.
- Tačiau mokiniai taip pat supranta mokytojų reikalavimus ir palaiko jų siekius užtikrinti geresnes darbo sąlygas.
Nors šiuo metu patiria tam tikrų iššūkių, mokyklos ir bendruomenė ieško būdų, kaip užtikrinti ugdymo tęstinumą ir palaikyti mokinių motyvaciją streiko metu.
Mokytojų atlyginimų didinimo planai
Mokytojų streikas šiuo metu siekia didesnį atlyginimą. Švietimo ministerija pasiūlo padidinti algas 10% nuo sausio. Dar iki rugsėjo, algas gali padidėti iki trečdalio.
Profsąjungos nori didesnį atlyginimų didinimą. Anksčiau buvo siūloma padidinti mokytojų atlyginimus iki 56%. Dabar siekiama padidinti iki 46%. Svarbu, kad visi ugdymo specialistai būtų vienodi.
- Ministerija siūlo kelti algas 10% nuo sausio ir iki trečdalio didinti nuo rugsėjo
- Profsąjunga reikalaujama 46% atlyginimų didinimo, anksčiau buvo siūloma 56%
- Siekiama, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai prilygtų bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams
Derybose dėl mokytojų atlyginimų didėjimo susitariama. Švietimo ministerija ir profsąjungos nori užtikrinti kokybių ugdymo mokyklose.
Švietimo sistemos reformos poreikis
Šalies pedagogai vieningai pabrėžia sistemingos švietimo reformos poreikį. Kritikuojama ankstesnė reforma, kai buvo išgrynintos gimnazijos. Tai sukėlė žmonių susvetimėjimą ir nebuvo suderinta su nuoseklesniu ugdymo procesu. Mokytojai siekia grįžti prie holistiškesnio požiūrio, kuris leistų mokiniams mokytis vienoje mokykloje nuo 1 iki 12 klasės.
Pagrindinės švietimo sistemos reformos poreikio priežastys:
- Esamą švietimo finansavimo sistemą, kuri buvo kritikuojama dėl neadekvataus apmokėjimo, nelankstumo ir pernelyg didelių mokytojų krūvių;
- Neoliberalios švietimo politikos tęsimą, kuri pavertė mokytojus „paslaugų” tiekėjais, o ne švietimo proceso dalyviais;
- Neefektyvią švietimo valdymo sistemą, kurioje egzistuoja parazitinės institucijos, dubliuojančios valstybinių priežiūros ir kontrolės struktūrų darbą;
- Neproporcingą skirtingų švietimo sektorių finansavimą, lyginant su ES šalių vidurkiu.
Švietimo sistemos reforma turėtų užtikrinti aukštesnę ugdymo kokybę. Aukštų mokytojų atlyginimus ir sumažinti jų darbo krūvį. Taip pat reikia pertvarkyti neefektyvią finansavimo ir valdymo sistemas. Tik kompleksinis požiūris padės pagerinti Lietuvos švietimo sistemos būklę ir užtikrinti jos ilgalaikį tvarumą.
Streiko pasekmės ir galima trukmė
Šiuo metu Lietuvos mokyklose vykstantis pedagogų streikas yra neterminuotas. Jo trukmė priklausys nuo derybų tarp profsąjungų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Kai kurie pedagogai mano, kad streikas gali tęstis net ir po lapkričio atostogų.
Jeigu nepavyks rasti kompromiso dėl mokytojų atlyginimų ir darbo sąlygų.
Įtaka mokymosi procesui
Mokytojai sako, jog nėra lengva nemokyti vaikų. Jie nerimauja dėl to, kad dėl streiko moksleiviai gali nepakankamai įgyti reikiamų žinių. Mokyklų vadovai taip pat prognozuoja įvairias problemas dėl didelių praleistų pamokų kiekių.
Galimi sprendimo scenarijai
- Ministerijos ir profsąjungų susitarimas dėl atlyginimų didinimo ir darbo sąlygų pagerinimo.
- Prezidento Gitano Nausėdos tarpininkavimas ir sprendimo paieška.
- Ilgalaikis streikas, galintis tęstis iki kitų mokslo metų pradžios.
- Valstybės intervencija ir teisinis reglamentavimas dėl streikų ribojimo.
Nepaisant įtampos, tikimasi, kad abiejų šalių dialogas padės rasti tinkamą sprendimą. Tai užtikrintų kokybišką ugdymo procesą ir palaikytų mokytojų gerovę.
Solidarumo akcijos ir visuomenės parama
Streikuoja mokytojai, rodo savo solidarumą. Jie organizuoja žygį pėsčiomis į Vilnių, norėdami atkreipti dėmesį į savo reikalavimus. Dauguma mokytojų prisijungė prie protesto akcijų, vieningai parodydami savo paramą.
Tėvai kol kas nepateikia priekaištų dėl susidariusios situacijos. Jie tikimasi jų palaikymo bei supratimo. Mokytojai tiki, kad visuomenė supras jų siekius ir sunkius darbo sąlygas.
Už mokytojų stovi šeimos ir vaikai, už kuriuos jie kovoja. Jie nori pagerinti savo darbo sąlygas. Solidarumo akcijos ir visuomenės parama yra svarbios, norint pasiekti pokyčių švietimo sistemoje.
Nors streikas sukelia nepatogumų, daugelis supranta, kad mokytojai yra pagrindiniai visuomenės ramsčiai. Jie dirba dėl mūsų vaikų ateities. Reikalavimai dėl atlyginimų ir darbo sąlygų pagerinimo yra pagrįsti.
