Į vasaros iškylą dažnai užsuka nekviesti sparnuoti svečiai: vieni skrenda prie gėlių, kiti – prie maisto. Nors bitės ir vapsvos abi priklauso plėviasparnių būriui ir gali gelti, jų elgsena, išvaizda, mityba bei lizdai gerokai skiriasi.
Kuo skiriasi bitės ir vapsvos?
Jei vabzdys sukiojasi prie sumuštinio, saldžių gėrimų ar kitų žmonių valgomo maisto, tikėtina, kad tai vapsva. Vapsvos paprastai būna agresyvesnės ir dažniau lankosi žmonių susibūrimuose ieškodamos maisto. Bitės dažniausiai mažiau domisi žmonių maistu – jų pagrindinis dėmesys skiriamas žiedams, nektarui ir žiedadulkėms.
Pasaulyje yra daugiau kaip 25 000 bičių ir daugiau kaip 25 000 vapsvų rūšių, todėl ne kiekvieną jų lengva atpažinti iš pirmo žvilgsnio. Vis dėlto keli požymiai padeda atskirti šiuos vabzdžius.
Bitės ir vapsvos išvaizda
Bitės dažniausiai yra kresnesnės, jų kūną dengia tankesni plaukeliai. Užpakalinės jų kojos plokštesnės, pritaikytos žiedadulkėms surinkti ir gabenti. Tokia kūno sandara padeda bitėms apdulkinti augalus, kai jos keliauja nuo vieno žiedo prie kito.
Vapsvų kūnas paprastai atrodo lygesnis, blizgesnis ir lieknesnis. Jų krūtinę ir pilvelį jungia ryškiai susiaurėjusi „liemens“ dalis. Kojos yra plonesnės, cilindriškos, o visas kūnas labiau pritaikytas aktyviai medžioklei. Krūtinė yra vidurinė vabzdžio kūno dalis, o pilvelis – užpakalinė.
Mityba: apdulkintojos ir plėšrūnės
Bitės yra svarbios apdulkintojos. Daug laiko jos praleidžia ant augalų ir gėlių, rinkdamos bei pernešdamos žiedadulkes. Suaugusios bitės minta nektaru, o savo besivystančius palikuonis aprūpina nektaru ir žiedadulkėmis.
Vapsvos dažniau yra plėšrūnės. Nors suaugusios vapsvos gali lankyti žiedus ir maitintis nektaru ar žiedadulkėmis, lervoms jos neša kitą grobį: vabzdžius, kitus nariuotakojus, muses ir net vikšrus. Lieknesnis jų kūnas padeda medžioti.
Kaip atrodo bičių ir vapsvų lizdai?
Lizdo sandara taip pat gali padėti nustatyti, kuris vabzdys apsigyveno šalia namų ar sode. Bitės lizdus formuoja iš vaško akučių, sudėtų viena prie kitos. Nors daugelis medingųjų bičių gyvena žmogaus įrengtuose aviliuose, kitų rūšių bitės gali įsikurti medžių drevėse, pastatuose arba žemės ertmėse.
Vapsvų lizdą sudaro vienas ar keli apvalūs korių sluoksniai, pagaminti iš į popierių panašios masės. Ją vapsvos pasidaro sukramtydamos augalines skaidulas ir sumaišydamos jas su seilėmis. Lizdai dažnai slepiami po terasomis, stoginėmis, atokiuose plyšiuose ir kitose mažiau pastebimose vietose.
Ar bitės ir vapsvos žūsta įgėlusios?
Ir bitės, ir vapsvos geluodamos suleidžia nuodų per su kūnu sujungtą geluonį. Vapsvos ir dauguma bičių gali įgelti, ištraukti geluonį ir nuskristi, todėl tam tikromis aplinkybėmis gali gelti pakartotinai.
Medingųjų bičių geluonis turi kabliukus, todėl įstrigęs žmogaus odoje dažnai neišsitraukia. Bitei bandant nuskristi, geluonis gali išplėšti dalį jos kūno audinių, susijusių ir su virškinimo sistema. Dėl šios traumos bitė galiausiai žūsta.
Kodėl nereikėtų pulti vabzdžio prie lizdo?
Įgėlusio vabzdžio geriau nebandyti traiškyti ar kitaip provokuoti, ypač jei netoliese yra lizdas. Geltonosios vapsvos ir medingosios bitės gali skleisti kvapinį pavojaus signalą. Jei lizdas yra maždaug iki 4,6 m atstumu, šį signalą kiti kolonijos vabzdžiai gali pajusti labai greitai ir į grėsmę reaguoti masiniu puolimu.
- Laikykitės atstumo nuo pastebėto lizdo ir neblokuokite vabzdžių skrydžio tako.
- Prie maisto lauke elkitės ramiai, nemojuokite rankomis ir nebandykite vabzdžio numušti.
- Jei įgėlimo vieta smarkiai tinsta, atsiranda dusulys ar kiti alerginės reakcijos požymiai, nedelsdami kreipkitės skubios medicinos pagalbos.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
