Storapadė pica – tai puikus pasirinkimas norintiems pasimėgauti ryškiu, minkštu picos padu, kuris puikiai sugeria pomidorų padažą, sūrį ir įvairius priedus. Tai amerikietiškos picos pavyzdys, dažniausiai siejamas su Čikagos regionu, ir ypač mėgstamas tų, kurie vertina sotų, šiltą ir itin sotinantį patiekalą. Storapadė pica išsiskiria aukštesniu, puriu pagrindu ir turtingesne tekstūra, lyginant su tradicine itališka plonapade pica, todėl ji dažnai tampa šventinio stalo ar šeimos vakarienės akcentu. Šis receptas padės suprasti, kaip namų sąlygomis pasigaminti autentišką storapadę picą, mėgautis universalumu bei pasitelkti fantaziją patiekalo variacijoms.
Ingredientai
- 500 g kvietinių miltų (geriausia – aukščiausios rūšies)
- 300 ml šilto vandens
- 10 g sausų mielių arba 25 g šviežių mielių
- 1 šaukštas cukraus
- 1,5 šaukštelio druskos
- 60 ml alyvuogių aliejaus (dalį galima pakeisti sviestu)
- 250 ml pomidorų padažo (pageidautina naminė arba aukštos kokybės konservuota versija)
- 300–400 g mocarelos sūrio (galima papildomai naudoti čederio ar kitų mėgstamų sūrių)
- 200–300 g pasirinktos mėsos (pvz., virta ar rūkyta vištiena, kumpis, pepperoni dešra, jautiena) arba keptų daržovių
- ½ šaukštelio džiovintų raudonėlių ir/arba bazilikų
- 1–2 nedideli svogūnai (nebūtina, jeigu norisi paprastesnės picos)
- Šiek tiek juodųjų alyvuogių, marinuotų paprikų ar keptų grybų (pagal skonį)
Gaminimo eiga
- Į didelį dubenį supilkite šiltą vandenį, suberkite cukrų ir mieles. Išmaišykite ir palikite 5–10 minučių, kad mielės suputotų.
- Įpilkite alyvuogių aliejų, sudėkite druską ir po truputį berkite miltus, nuolatos maišydami. Kai tešla pradės tirštėti, pradėkite ją minkyti rankomis.
- Minkykite tešlą 7–10 minučių, kol taps elastinga ir nelips prie rankų. Jei reikia, papildomai berkite miltus, bet stenkitės neperkrauti.
- Tešlą padėkite į dubenį, aptepkite paviršių plonu alyvuogių aliejaus sluoksniu, uždenkite ir leiskite kilti šiltoje vietoje 1–1,5 valandos, kol apimtis padvigubės.
- Pakilus tešlai, pasiruoškite kepimo formą (geriausiai tinka 28–30 cm skersmens apvali arba stačiakampė gilesnė forma). Dugną ir kraštus gausiai patepkite lydytu sviestu arba alyvuogių aliejumi – tai svarbu autentiškam traškumui.
- Tešlą švelniai suspauskite ir, naudodami rankas ar kočėlą, paskirstykite ją ant formos dugno, palikdami 2–3 cm aukščio kraštelius. Storapadė pica turėtų būti apie 2 cm storio prieš kepant.
- Paviršių lengvai patepkite alyvuogių aliejumi, pabarstykite keliais žiupsneliais džiovintų žolelių. Leiskite tešlai dar 10–15 minučių šiek tiek „pailsėti“.
- Lygiai paskirstykite pomidorų padažą, pabarstykite prieskoniais.
- Ant padažo dėkite sūrius – mocarelos pagrindą, papildomai čederį arba kitą mėgstamą sūrį. Sūrį dėkite gausiai, bet nepadauginkite, kad pica nepradėtų „bėgti“.
- Papildomai dėkite mėsą, svogūnus, alyvuoges, keptas daržoves ar kitus norimus ingredientus.
- Kepkite iki 220°C įkaitintoje orkaitėje apatinėje lentynoje apie 20–25 minutes, kol kraštai taps auksiniai, o sūris lygiu sluoksniu išsilydys ir lengvai paruduos. Kepimo laikas gali skirtis, atkreipkite dėmesį į kraštus ir padą – jei reikia, prailginkite ar trumpinkite kepimą.
- Išimkite picą iš orkaitės, palikite 5–10 min. „pailsėti“ – taip padažas ir sūris šiek tiek sukietės, bus lengviau pjaustyti.
Naudingi patarimai
Vienas iš storapadės picos privalumų – sotus ir puriai traškus padas. Kad jis puikiai pavyktų, nepamirškite kepimo indą gausiai patepti aliejumi ar sviestu; taip picos padas gaus gardų, beveik skrudintų sviestinių bandelių skonį. Taip pat patariama tešlą gerai minkyti ir leisti jai pakilti – nuo to priklauso purumas ir elastingumas. Pomidorų padažą galima gaminti patiems: trumpai pasūdytus, česnaku ir baziliku paskanintus konservuotus pomidorus sutrinkite iki vientisos masės ir užvirkite – toks padažas bus ryškaus skonio ir be perteklinės drėgmės. Sūrio sluoksnį galima reguliuoti pagal pageidavimą – daugiau sūrio suteiks sodrumo, bet stenkitės nesunaikinti pagrindinio skonio balanso. Jei norisi pikantiškesnio skonio – naudokite stipresnio skonio sūrius (pvz., rūkyto arba čederio mišinius). Norint išvengti per šlapio picos pagrindo – nepadauginkite skystų ingredientų ir prieš kepdami keptas daržoves šiek tiek nusausinkite.
Variacijos ir patiekimo idėjos
Storapadė pica išlaisvina kūrybiškumą ir leidžia improvizuoti! Klasikinė Čikagos deep-dish versija dažniausiai ruošiama sluoksniuojant: apačioje dedamas sūris, tada mėsa ar daržovės, o ant viršaus – pomidorų padažas, tad galite išmėginti ir šį netradicinį sluoksniavimą. Vegetariška storapadė pica gali būti pagardinta keptomis paprikomis, baklažanais, cukinijomis, šviežiais špinatais ar net karamelizuotais svogūnais. Norintiems išskirtinės picos, puikiai tiks vilkų uogos (jalapeño) aštrumui, rūkyta vištiena sodrumui ar tunas, alyvuogės ir kaparėliai viduržemio jūros natoms. Patiekiant rekomenduojama picą apibarstyti šviežiomis žolelėmis – petražolėmis ar bazilikais. Dar vienas būdas – nedidelėms draugų ar šeimos šventėms kepti mažesnes individualias storapades picas (tose pačiose keksiukų formelėse), kurių kiekviena gali būti su individualiu ingredientų deriniu. Pica puikiai tinka tiek karšta, tiek švelniai atvėsusi – ją galima supjaustyti mažais gabaliukais užkandžiams, pasiimti į pikniką ar mėgautis su salotomis kaip pagrindiniu patiekalu. Eksperimentuokite su priedais, formomis ir sluoksniavimu – storapadė pica visada nustebins ir pradžiugins kiekvieną gurmaną!
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
